žydrumas

žydrùmas sm. (2) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Skrb 1. S.Dauk, I, TŽI366, L, GTŽ → žydras 1: Toks ypatingas blizgesys žavus. Ankstybojo pavasario žydrumas B.Sruog. Ar nėra čia matyti nei mažiausio sklypelio dangaus žydrumo? Vd. Netrukus nusišvietė saulė, papūtė vėjas – slūgo nuslūgo užlieti laukai, nusėdo upės, o debesų žydrume suvirveno vieversys V.Bub. Pažiūrėsi [į tuos rūmus] – temsta akys nuo žydrumo, palytėsi – skamba tūkstančiais aidų V.Myk-Put. 2. giedra: Jokio žydrùmo niekur nėr, kaip dabar tą šieną kratysi Jnšk.